Taigi, dabar šiek tiek paugęs išsiaiškinau pats, bei noriu supažindinti ir jus su tais keistais lapo formos nameliais bokštuose.
Kas gi ta RRL?
Radijo relinės linijos – RRL pradėtos naudoti tada, kai atirado poreikis televiziją iš vieno šalies rajono matyti kitame šalies rajone. Įprasti siųstuvai tokių atstumų neįveikdavo dėl fizikinių reiškinių ar geografinių kliūčių. Tam buvo sukurta ganėtinai paprasta retransliatorių (Radijo relinių stočių – RRS) sistema – radijo relinė linija. Tokios linijos pagalba televizijos signalą (vėliau pradėta perdavinėti ir telefonų kanalus), pasinaudojant retransliatorių tarpstotėmis galima perduoti neribojamu atstumu.
Radijo relinėje linijoje signalas retransliuojamas ruporinių antenų pagalba, kurios iškeltos aukštuose stiebuose. Stiebo apačioje stovi retransliatoriaus įranga, kuri su antena sujungta bangolaidžiu. Įprasti bendraašiai (koaksialiniai) kabeliai čia nebenaudojami, nes darbinis dažnis - super aukštas - 2-8 GHz. Stiebai statomi tam tikru atstumu, kuris priklauso nuo vietovės geografijos, įrangos charakteristikų, perduodamų kanalų kiekio ir net nuo moduliacijos tipo. Dauguma tokių stočių įrengta kas 40-60 km.
Bokštai su viena ruporinė antena – tai galutinė stotelė kur vyksta tik duomenų priėmimas arba siuntimas. Bokštai su dviem ruporinėm antenom tai tarpstotės, kuriose vyksta signalo (arba papildyto signalo – telefoninių jungčių atveju) retransliavimas į kitą RRL bokštą, o bokštai su 3 ar daugiau ruporinių antenų – mazginės stotys siunčiančios daugiau negu viena kryptimi. Pateikiu labai populiarios tarybų sąjungoje RRL įrangos aprašymą. Tokia įranga buvo montuojama ir Lietuvoje.
RRL antena РПА-2П
Pati populiariausia radijo rėlinių linijų antena buvo РПА-2П, dar vadinama ruporine-paraboline antena. Darbinis diapazonas – nuo 2 iki 8 GHz, pagrindinė poliarizacija – vertikali. Angos diametras – 2,7m, plotas 7,5 m3. Stiprinimo koeficientas 39,5 dBi 4 GHz diapazone, ir 43 dBi 6 GHz ruože. Siųstuvo galia, kurią išspinduliuodavo antena ~ 3-5W. Vienas toks ruporas galėjo siųsti ir priimti ne vieną kanalą, o net 4 ar daugiau. Antena pagaminta iš aliuminio, jos viduje blizgaus paviršiaus pagalba elektromagnetiniai virpesiai būna nukreipiami, šiek tiek išsklaidomi ir išspinduliuojami kitos tokios pat antenos kryptimi. Antenos ruporo išėjimo anga uždenta sukietinto putplasčio lakštais. РПА-2П antena buvo pritaikyta dviems rusiškoms RRL retransliatorinėms sistemoms – „Восход-М“ arba „Курс“.
RRL fideris
Jungtis (fideris) tarp siųstuvo ir antenos nėra įprasta – tai ne bendraašis (koaksialinis) kabelis, o bangolaidis. Kadangi perduodami dažniai yra super aukšti (2-8 GHz), naudojant kabelį slopinimas būtų ypač didelis – neefektyvu. Todėl naudojami apskritieji bangolaidžiai – metaliniai tuščiaviduriai cilindro formos vamzdžiai, kurių skersmuo apskaičiuotas pagal darbinį dažnį (pvz. 4,6 GHz – 7 cm). Jais perduodami elektromagnetiniai virpesiai tam tikru kampu atsispindi nuo sienelių ir labai mažai slopinami keliauja tolyn norima trajektorija.
Tipinis radijo rėlinės linijos fideris (paveiksliukas kairėje) sudaryta iš tokių komponentų:
1. ruporinė antena
2. perėjimas iš kvadratinio į apskritąjį bangolaidį
3. bangolaidžio hermetintojas
4. dalis su atsišakojimu
5. drėgmės absorbcijos filtrai
6. apskritojo bangolaidžio montažo detalės
7. poliarizacijos korektorius
8. poliarizacijos selektorius
9. apkrova
10. eliptiniai bangolaidžiai
11. hermetizuotos dėžutės už kurių stovi retransliatorius
RRL retransliatorius „Курс“
Pirmoje nuotraukoje retransliatoriaus „Курс“ spinta - iš kairės į dešinę: maitinimo spinta (matosi tik dalis), siųstuvų spinta, imtuvų spinta, rezervinė spinta, terminalinė spinta. Toks retransliatorius yra pilnai paruoštas nenutrūkstamam darbui su 4 kanalais (4 komplektai).
Tokie retransliatoriai buvo labai paplitę Tarybų sąjungoje, ne išimtis ir Lietuva. Visa retransliatoriaus spinta suskirstyta į kelias dalis - imtuvų dalis, siųstuvų dalis ir t.t. Organizuojama buvo taip, kad pvz. imtuvų dalyje stovintys 4 imtuvai priimtu 4 kanalus, 4 terminalai juos apdorotų, ir 4 siųstuvai paduotų atgal į anteną. Imtuvas, terminalas ir siųstuvas sudarydavo vieną komplektą, toks komplektas aptarnaudavo vieną dupleksinį (pvz. vaizdas ir garsas - TV), du dipleksinius (pvz. du garso kanalai – 2 radijo stotys) kanalus arba iki 1000 telefono numerių. Įprastai komplektų būdavo 4, tačiau esant reikalui jų atsirasdavo daugiau.
Imtuvų bei siųstuvų spintose – atskiri imtuvų bei siųstuvų komplektai su filtrais. Terminalinėje spintoje – atskirai dirbantys moduliatorių ir demoduliatorių komplektai, skirti televizijos, radijo ir telefonų kanalams. Rezervinė spinta automatiškai įsijungdavo atsiradus nesklandumams terminalinės spintos komplektuose. O sutrikus pagrindiniam maitinimui galėjo naudotis atsarginiais maitinimo šaltiniais – dyzelgeneratoriumi, arba akumuliatoriais. Visai šiai spintai valdyti buvo skirtas dispečerinis pultas kurio nuotraukose, deja, neradau.
RRL istorija Lietuvoje
Pradėjus eksploatuoti Vilniaus telecentrą S.Konarskio gatvėje, atėjo eilė aprūpinti visą respublikos teritoriją stabilia televizijos programa. To įgyvendinimui specialistai ir mokslininkai rekomendavo įvairias koncepcijas. Buvo apsistota ties šiuo variantu: norint aprūpinti mūsų kraštą respublikine televizijos programa, reikia pastatyti galingus teleretransliatorius Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir kur nors Kupiškio rajone, sujungiant juos radiorelinėmis linijomis, perduodančiomis videoprogramas. Kaip parodė praktika, ši schema buvo teisinga, pakoregavus ją papildomomis mažo galingumo stotelėmis (Druskininkai, Nida, Tauragė). Šią programą realizuoti buvo įpareigota 1958 metų pradžioje sukurta Ryšių objektų statybos direkcija.
Statyba bei montažas vyko pakankamai greitai, nors kiekviena stotis - tai sudėtingas kompleksas, susidedantis iš stiebo su antenomis ir bangolaidžiais, aparatūros, garantinių ir rezervinių maitinimo šaltinių. Pastarųjų paskirtis - užtikrinti nepertraukiamą aparatūros maitinimą, jei nutrūktų elektros tiekimas iš tinklų. Projektuojant Lietuvai skirtą RRL, numatyta, jog tarpinėse stotyse aparatūra bus pastatyta stiebuose įrengtose kabinose ir ji dirbs automatiniu režimu, bus valdoma iš mazginių stočių. Tačiau dėl blogos aparatūros kokybės šis variantas nepasitvirtino, ir jau nuo pirmųjų eksploatacijos dienų kiekvienoje stotyje privalėjo budėti žmogus ir prižiūrėti aparatūrą.
Taigi 1961 m. antroje pusėje pradėjo veikti radiorelinė linija, pavadinta RRL-3 (Joniškio, Šiaulių, Baisogalos, Josvainių, Kauno, Žiežmarių, Vievio, Nemenčinės stotys). Tai buvo vieno dupleksinio kanalo linija, kuria buvo galima perduoti televizijos vaizdo ir garso signalus dviem kryptimis. Pirmosios programos buvo perduodamos iš Vilniaus per Nemenčinę į Kauną, o sąjunginė TV programa iš Maskvos - per Sankt-Peterburgą - Taliną - Siguldą pasiekdavo Kauną ir Vilnių. Kiek vėliau Vilniaus programos buvo perduodamos per RRL-3 iki Šiaulių, o per respublikinę liniją (RRL Kaunas-Klaipėda) iš Kauno į Klaipėdą. Neužilgo RRL-3 kamieno panaudojimu respublikinės programos perdavimui į Kauną, Klaipėdą ir Šiaulius teko nusivilti. Centrinės SSSR programos interesai buvo vertinami aukščiau už Lietuvos televizijos poreikius, todėl kai kuriomis valandomis mūsų retransliatoriai likdavo be nacionalinės televizijos laidų. Buvo nutarta tarp Vilniaus ir Kauno skubiai organizuoti savąją liniją su tarpiniu punktu Gėdanonyse. Per trumpą laiką gauti metalo konstrukcijas antenų stiebui buvo nerealu, todėl, pasinaudojant kaimynų latvių patirtimi ir brėžiniais, Gėdanonyse buvo pastatytas 35 m aukščio mūrinis bokštas ant kurio iškeltos aparatūros R-60 antenos. Tokiu būdu išspręsta lietuviškos programos perdavimo į Kauno ir Klaipėdos retransliatorius problema, nepriklausomai nuo sąjunginės programos tinklelio. Pradėjus veikti RRL-3, atsirado galimybė 1962 m. pradėti televizijos transliacijas Šiauliuose. 1963 m. rudenį buvo užbaigta antrosios radiorelinės linijos RRL-3b statyba. Ši linija sujungė Kauną su Kaliningradu. Lietuvos teritorijoje atsirado Kazlų Rūdos ir Kybartų tarpinės radiorelinės stotys. Šia linija buvo susisiekiama su Lenkija, o iš ten ir su kitomis Europos šalimis. Įvedant televiziją į Aukštaitiją, buvo suprojektuota RRL Vilnius-Viešintos su tarpinėm stotelėm Molėtuose ir Utenoje.
Kaip jau minėta aukščiau, šių linijų aparatūra R-60 buvo labai prastos kokybės, dažnai gedo. Darbas iš ties buvo nelengvas, ypač tiems, kurie dirbo tarpinėse RRL stotyse. Prieš programų transliaciją darbuotojas liftu arba kopėčiomis pakildavo į kabiną ir ten stebėdavo aparatūros darbą oscilografu. Tai labai vargino žmones, ypač jų regėjimą. Šiek tiek vėliau atsirado tobulesnė aparatūra, kuri televizoriaus ekrane leido stebėti, kaip eina programa, kokia jos kokybė.
Bėgant metams tobulėjo radiorelinių linijų aparatūra, buvo atliekama rekonstrukcija. 1972 m. eilinės rekonstrukcijos metu tarpinių stočių aparatūra buvo nuleista į pastatus, pastatytus prie dyzelio patalpų. Iki 1991 m. buvo atlikti RRL-3 ir RRL-3b rekonstrukcijos darbai, sumontuota naujausia aparatūra bei maitinimo šaltiniai. Linijomis vienu metu abiem kryptimis galima perduoti per 1000 telefono kanalų, dvi TV programas, buvo sumontuota daug naujų ir rezervinių RRL stotelių.
RRL ateitis Lietuvoje
Deja, tačiau senoji rusiška technika nebegali susidoroti su šių laikų „skaitmeniniais“ reikalavimais. Senieji prietaisai, o kartu ir senosios technologijos pakeičiamos naujomis, pritaikytomis darbui su skaitmenine informacija - pvz. SHD radijo rėlinės linijos. Taigi, viskas kas nebenaudojama yra demontuojama. Kaip pavyzdį paimkime РПА-2П ruporinę anteną Druskininkų radijo rėlinėje stotyje. Pirmos nuotraukos, kairėje pusėje matosi naujoji SDH antena (viršuje) ir senoji ruporinė antena (per vidurį), po kiek laiko ruporinė antena buvo nukelta. Dešinėje nuotraukoje - nukeltoji ruporinė antena jau supjaustyta į dalis ir paruošta išvežti į metalo laužą.
Panaudota literatūra
Н.Н.Каменский; А.М.Модель; Б.Ц.Надененко. 1981. Справочник по системам радиорелейной связи. 2-е издание. Москва: Радио и связь
R.Braškinis; M.Okulič-Kazarinas; J.Varnas. 1997. Lietuvos televizija: Istorija ir dabartis. Vilnius: Hansa Info;
Z.Vainoris. 2004. Bangų elektronikos pagrindai. Vilnius: Technika;
Концерн радіомовлення, радіозв'язку та телебачення [interaktyvus]. http://www.rrt.ua/
Специальные радиосистемы - профессиональная радиосвязь и радиомониторинг [interaktyvus]. http://www.radioscanner.ru/
Frocusat - Телевидение в Молдове [interaktyvus]. http://www.frocus.net/
