RolF2 rašė:nu sory tada, nezinojau kad yra kazkokios skirtingos 5/8 antenospasirodo buna mobilios 5/8 ir stacionarios 5/8 ?
Ne nu tai kodėl reikia iš naujo aiškinti apie elektroninį antenos ilgį ir fizinį ilgį? Juk jau apie tai aiškinta ne kartą.
RolF2 rašė: Ikisiol maniau kad antenos buna pagal bangos ilgi ir nesvarbu ar ji mobili ar stacionari
Klasifikuojama gali būti labai įvairiais aspektais. Nuo to skiriasi ir antenų konstrukcija ir galimybės.
RolF2 rašė:Tai tada gal pradedam gamint mobilias antenas isvis 4 x 5/8 - bus nerealus stiprinimas ir ilgis 1 metras. Kaip cia dar niekas nesugalvojo ?
Tai dar kartą pagalvok ką tei reikštų ir kodėl mobiliam variantui tai yra sunkiai įgyvendinama?
RolF2 rašė:tu rasai apie kazkokias 5/8 lamdas 1.5 metro antenoj, tai gal gali man nupiest antena 5/8 bangos ilgio ir kad strypas butu 1.5 metro, paskui nupiesk 1/4 su tokiu paciu strypu , nu ir matysim kuri efektyvesne tada
Ir dar kartą pakartosiu - skirkime elektroninį antenos ilgį nuo fizinių matmenų. Antenos rezonansui svarbiausias yra elektroninis antenos ilgis. O net ir gamindamas fizinių matmenų artimų reikiamos bangos dalies ilgio anteną, ją visada gaminsi šiek tiek trumpesnę, ir kuo antena storesnė, tuo ji bus trumpesnė - dėl paviršinio antenos induktyvumo. Kai sąlygos labai riboja antenos matmenis, tuomet ilgio stygių kompensuojame induktyvumo rite. Labai norėdamas ritę gali susukti iš pačios antenos strypo - visa tai tik konstrukcijos dizaino klausimas, o kiek ir kaip sukt - fizika.
Jei nori nupiešti vieną 5/8 mobilią anteną su 1,5m virbalu, tai ir pieši 1,5m virbalą o jo apatinė dalis vientisai pereina į ritę. Piešdamas 1/4 anteną - nupieši vaizdą visiškai tokį patį iš pirmo akie žvilgsnio, bet visa esmė ir susikoncentruoja į ritę - abiejų antenų ritės skirtingos, o skirtumą gali sudaryti apvijų skaičius, apvijų išsidėstymas, apvijos skersmuo, net ir viela iš kurios formuojasi ritė gali būti skirtingo storio ir kitų savybių ir būtent tai ir lems kokio induktyvumo ritę gausi ir kokio elektroninio ilgio antena bus.
Tipinis ritės, kaip ilgos bangos antenos pavyzdys - viduriniųjų (MW) ir ilgųjų (LW) bangų magnetinės antenos. Imtuvuose jos būna radijos viduje. Skirtos priimti bangas kurių ilgiai šimtai metrų ir kilometrai.
RolF2 rašė:Tada nieko pries busiu ir prisipazint klydes jei sugebesi tai parodyt .
Aš tai siūlyčiau pasiskaityti Karlo Rothamellio „Antennenbuch“
RolF2 rašė:P.S. rites isorinej "dezutej" tarp TRX ir antenos kaip nekeista kaiptik ir naudojamos antenos suderinimui ivairiems diapazonams ir turi netgi savo pavadinima - antenos tuneris
Antenos tiuneris derina ne antenos savybes (ypač ilgį), o apkrovą siųstuvo išėjimui. T.y. jei antena tiesiogiai su siųstuvu nesuderinta, tai tiuneris padaro taip, kad tiuneris sudaro reikalingą apkrovą siųstuvui (tradiciškai 50 Ω), bet pati antena neįgauna rezonansinio suderinimo reikiamam dažniui ir SWR tarp tiunerio ir antenos lieka lygiai taip pat nesuderintas. Pati antena derinama reguliuojant jos strypo ilgį arba galima reguliuoti „pervyniojant“ antenos ritę - taip antena suderinama tam tikro bangos ilgio rezonansui o kartu kinta ir antenos impedansas ir prie tokios antenos galima tiesiogiai jungti siųstuvą nesibaiminant sugadinti siųstuvo išėjimą. Toks ir skirtumas - tiuneris nereguliuoja antenos savybių, bet reguliuoja apkrovą siųstuvo išėjimui, visą nesusiderinimo krūvį perimdamas sau, bet antena nuo to geriau nespinduliuoja - geresniu anteniniu tiuneriu gali siųstuvui priderinti bet kokį dratą siųsdamas bet kokiu dažniu, bet nuo to tas dratas pasirinktam dažniui geriau nerezonuoja (nebent atsitiktinis bangos ilgio ir drato ilgio sutapimas). O antenos ritės ir strypo ilgio modifikavimas - keičia antenos rezonansines savybes, dėl to pakeičia ir spinduliavimo savybes, ir kartu dar keičiasi antenos impedansas, kuris turi derintis su siųstuvo išėjimu jei norime prijungti siųstuvą tiesiogiai prie antenos. Kai kada lieka tik antenos ir siųstuvo impedansų nesuderinimas - tokiais atvejais dar yra naudojmas transformatorius, kuris dažniau vadinamas BALUNu.
O dar pabandykime pridėti visą antenų simetriškumo ir asimetriškumo teoriją ir pabandykime ją dar susieti su decibelais, spinduliavimo diagramomis ir t.t. Ar tikrai čia reikia perrašyti kelias knygas apie antenas?
Kitas aspektas - galime mąstyti visiškai matematiškai: strypo ilgio ir ritės induktyvumo santykis duoda tam gerą rezonansą tam tikram bangos ilgiui, o atitinkamai ir deramą impedansą. tai skambėtų maždaug taip, lambda proporcinga strypo ilgio ir ritės induktyvumo nulemto ilgio santykiui padaugintam iš kažkokio koeficiento apimančio visus kitus faktorius.
Kas darosi kai reguliuodami kad ir nedaug pakeičiame strypo ilgį? o gi net ir nedidelis šio parametro pakitimas jau gan stipriai keis šį santykį ir atitinkamai pagal šį proporcingumą - antenos savybes. Būtent tą ir pastebime, kai derinant automobilinę anteną užtenka strypą pakirpti vos centimetrą ar net ir mažiau ir jau gan ženkliai gali keistis swr, o tuo pačiu ir rezonansas ir t.t. Kas gi būtų, jei keistume induktyvumą? Induktyvumas lemia didelę antenos ilgio dalį, todėl santykinai nedidelis induktyvumo nulemto ilgio pasikeitimas proporcijai turės mažesnę įtaką, vadinasi kad būtų juntamas pasikeitimas šios dalies lemiamas ilgis turi keistis daug ženkliau. Praktiškai keisti ritės savybes yra sudėtingiau, nei pakirpti virbalo galą, todėl dažniau antenas reguliuojame keisdami virbalo ilgį. Bet įmanoma keičiant ir ritės parametrus.
Bet tik reikia išmokti atskirti elektroninį antenos ilgį nuo bangos ilgio, bei fizinių išmatavimų ir suprasti, kad antenos savybės priklauso nuo antenos rezonansinių savybių, o šios, nuo elektroninio antenos ilgio.
Ir visai kitas dalykas yra kai kalbame apie antenų efektyvumą, kurį labai stipriai įtakoja ta pati antenos ritė savo induktyvumu - sukurdama didelę varžą aukšto dažnio srovei.
tai geriau 1.5m 1/4 ar 7/8 ?
